Šokių Studija „Izzadora“ Kėdainiuose gyvuoja nuo 2006 metų. Į gimtąjį miestą gyventi (ir dirb ti) grįžusi choreografė-pedagogė, sportinių šo- kių trenerė Jurgita Liebienė aktyviai įsijungė į visuomeninį ir kultūrinį miesto gyvenimą. Užsiė mimai vaikų ir suaugusių šokių grupėse, pasiro dymai koncertuose ir miesto renginiuose, vaikų vasaros laisvalaikio stovyklos - keletas studi- jos veiklos sričių. Viliamės, kad dalyvavusiems ir dalyvaujantiems Studijos veikloje tai buvo ir yra džiugi ir naudinga patirtis. Plačiau apie Studija žiūrėkite psl. „Treneriai“, „Galerija“.

KODĖL „IZZADORA“?
Pavadinimu prisimenama ir pagerbiama praei- tyje garsios pasaulyje šokėjos Angela Isadora Duncan asmuo, gyvenimas, kai kurios idėjos.

Viena iš didžiausių savo laiku labai garsios pa saulyje šokėjos Isadoros Duncan svajonių bu- vo kuo daugiau žmonių išmokyti šokti. Baleri- na troško, jog jie taptų ne profesionalūs šokė- jai, o kad lavintųsi, mokytųsi gražiai gyventi, išsivaduotų iš primityvumo gniaužtų. Šią jos idėją pasisavino ir įgyvendina choreografė, pe dagogė, trenerė Jurgita Liebienė. Jos ir visos Šokių Studijos „Izzadora“ veiklos tikslas - kuo daugiau žmonių išmokyti šokti, tuo pačiu ug- dant pačias geriausias charakterio savybes: susivaldymą, tikslingumą, darbštumą, dėme- singumą ir pagarbą sau ir kitam, visokeriopą išprusimą.

        Theodoras Rooseveltas, legendinis JAV prezidentas, apie tragiško likimo ir stulbina- mai talentingą šokėją yra pa- sakęs: „Kai ji šoka, aš matau tyrą vaiką ryto saulės nutvieks- tame sode, skinantį svajonių gėles ir kuriantį gražiausia, ką gali žmogus“.
        Angela Isadora Duncan gimė 1877-05-27 San Franciske, JAV, Kalifornijos senatoriaus dukros ir bankininko šeimoje (mirė 1927-09-17 Nicoje, Pran- cūzijoje). Ji - viena garsiausių XX a. balerinų ir mo- derniojo šokio pradininkė, šokio mokyklų įkūrėja.
Talentingą šokėją pastebėję, Niujorko teatro prima- rijai pasiūlė jai šokti žinomiausioje to meto scenoje, tačiau vos po kelių spektaklių Isadora nusprendė palikti JAV ir su šeima persikėlė į Europą. Šios tra- pios, idealizuojančios pasaulį menininkės šokiai ap- suko galvą žiūrovams ir meno kritikams, tad po ke- lerių metų ją ėmė kviestis garsiausi operos ir baleto teatrai.
        Viena iš didžiausių Isadoros Duncan svajonių buvo kuo daugiau žmonių išmokyti šokti. Balerina troško, jog jie taptų ne profesionalūs šokėjai, o kad lavintųsi, mokytųsi gražiai gyventi, išsivaduotų iš primityvumo gniaužtų. Po Spalio socialistinės revoliucijos (1917 m.) apsigyvenusi Rusijoje, Isado- ra steigė šokių mokyklas ir kartais net už visai sim- bolinį mokestį priimdavo gabius vaikus, norinčius pas ją mokytis.
        Visame pasaulyje garsi balerina savo šokių mokyklos auklėtiniams sakydavo: „Žiūrėkite, kaip kyla paukštis, kaip plazda drugelis, kaip vėjas judina medžių šakas, kaip raibuliuoja vanduo. Mokykitės judesių iš gamtos.“