Šokių Studija „Izzadora“ Kėdainiuose gyvuo ja nuo 2006 metų. Į gimtąjį miestą gyventi (ir dirbti) grįžusi choreografė-pedagogė, sporti- nių šokių trenerė Jurgita Liebienė aktyviai įsijungė į visuomeninį ir kultūrinį miesto gyve nimą. Užsiėmimai vaikų ir suaugusių šokių grupėse, pasirodymai koncertuose ir miesto renginiuose, vaikų vasaros laisvalaikio stovyk los - keletas studijos veiklos sričių. Viliamės, kad dalyvavusiems ir dalyvaujantiems Studi- jos veikloje tai buvo ir yra džiugi ir naudinga patirtis. Plačiau apie Studija žiūrėki te psl. „Treneriai“, „Galerija“.

KODĖL „IZZADORA“?
Pavadinimu prisimenama ir pagerbiama praeityje garsios pasaulyje šokėjos Angela Isadora Duncan asmuo, gyvenimas, kai kurios idėjos.

Viena iš didžiausių savo laiku labai garsios pa saulyje šokėjos Isadoros Duncan svajonių bu- vo kuo daugiau žmonių išmokyti šokti. Baleri- na troško, jog jie taptų ne profesionalūs šokė- jai, o kad lavintųsi, mokytųsi gražiai gyventi, išsivaduotų iš primityvumo gniaužtų. Šią jos idėją pasisavino ir įgyvendina choreografė, pe dagogė, trenerė Jurgita Liebienė. Jos ir visos Šokių Studijos „Izzadora“ veiklos tikslas - kuo daugiau žmonių išmokyti šokti, tuo pačiu ug- dant pačias geriausias charakterio savybes: susivaldymą, tikslingumą, darbštumą, dėme- singumą ir pagarbą sau ir kitam, visokeriopą išprusimą.

        Theodoras Rooseveltas, legendinis JAV prezidentas, apie tragiško likimo ir stulbinamai talentingą šokėją yra pasakęs: „Kai ji šoka, aš matau tyrą vaiką ryto saulės nutviekstame sode, skinantį svajonių gėles ir kuriantį gražiausia, ką gali žmogus“.
        Angela Isadora Duncan gimė 1877-05-27 San Franciske, JAV, Kalifornijos senatoriaus dukros ir bankininko šeimoje (mirė 1927-09-17 Nicoje, Prancūzijoje). Ji - viena garsiausių XX a. balerinų ir moderniojo šokio pradininkė, šokio mokyklų įkūrėja.
Talentingą šokėją pastebėję, Niujorko teatro primarijai pasiūlė jai šokti žinomiausioje to meto scenoje, tačiau vos po kelių spektaklių Isadora nusprendė palikti JAV ir su šeima persikėlė į Europą. Šios trapios, idealizuojančios pasaulį menininkės šokiai apsuko galvą žiūrovams ir meno kritikams, tad po kelerių metų ją ėmė kviestis garsiausi operos ir baleto teatrai.
        Viena iš didžiausių Isadoros Duncan svajonių buvo kuo daugiau žmonių išmokyti šokti. Balerina troško, jog jie taptų ne profesionalūs šokėjai, o kad lavintųsi, mokytųsi gražiai gyventi, išsivaduotų iš primityvumo gniaužtų. Po Spalio socialistinės revoliucijos (1917 m.) apsigyvenusi Rusijoje, Isadora steigė šokių mokyklas ir kartais net už visai simbolinį mokestį priimdavo gabius vaikus, norinčius pas ją mokytis.
        Visame pasaulyje garsi balerina savo šokių mokyklos auklėtiniams sakydavo: „Žiūrėkite, kaip kyla paukštis, kaip plazda drugelis, kaip vėjas judina medžių šakas, kaip raibuliuoja vanduo. Mokykitės judesių iš gamtos.“